empire state of mind

gyvenimas yra gražus.
kai stengiesi sau tai įrodyti, kartais net ir padeda. taip noriu viską tiesiai šviesiai dabar.
kas liečia laikotarpį nuo ketvirtadienio nakties iki vakar.
taip netgi visai nesvarbu dabar, kodėl gyvenu ir kam darau viską, kas aplink mane paskutiniu metu vyksta. nežinau kodėl miegas su kitu žmogumi tampa kažkokiu ypatingu, nepaisant situacijos absurdiškumo ir neatsakingumo. nežinau kodėl man šiandien taip svarbu vėl pamatyt žmogų, kurį matau kiekvieną dieną. (ramiau? 90km vis ne 300km.)
bet esmė, kad jau kažkas pasikeitė. nebereikia tik kliedėt "noriu kažko kitaip ir lialia".
net išlaužtas duris, sudaužytą baltos trilitrinį ir išpiltą vermutą laikau kaip kažkokį pokytį mano gyvenime. ne dažnai šokiuose tenka verkti, ne dažnai tenka apskritai būti šokiuose, ne dažnai tenka grįžti iš šokių truputį girtam ir raminti "degančius namus", nedažnai nori visiškai negrįžti namo, nebematyti ir negirdėti visko, kas vyksta kitapus gatvės. ne dažnai nori, kad tave apkabintų, pamatytų visiškai atsitiktinai sutiktas, nes taip daug ramiau, mat jis tavęs nepažįsta ir taip gali susikurti kitą gyvenimą.
lengva sakyti, kad ne vienam taip yra. bet kokį bybį jūs suprantat? man nereikia jūsų paguodos, nieko. užteko draugelio žinutės ir dar tiek beliko, kad prisigerčiau, nes nemoku kovoti su problemomis. pamokyti visi gabūs, o išklausyt? kaip nesulaukiau pokalbio, taip ir nesulauksiu. šiandien nerašysiu, pats parašysi, jei norėsi.
nieko yra ir brolio suplėšyti 10lt, vos nepraskelta galva ir šlepetė į nugarą.
ir gerai, būsiu depresantė, gal greičiau išprotėsiu ir tada bus geriau, nes debilams gyventi lengviau.
tiek naujienų. einu parūkyt.