opa ir penktadienis.
vėl jaučiu tą tokį laiko slydimą. nors ledas ir tirpsta po truputį, tačiau vistiek šalta ir norisi prasukti tą tirpimo laikotarpį iki to tikro šilto pavasarėlio.
kai paskutinėmis dienomis galvoju, koncentruojuosi, švyčiu tik ties vienom akim, pradėjo darytis negera. nu, kad vistiek nemoku iki galo.
kad ir kaip ten. akis kliūna už akių ne sekundėms, o minutėms.
dar pusvalandis ir tipenu į gimtadienį. keista taip. bet nieko, smagu bus juk! :> šventė į namus šventė į namus visada ateina.
atrodo, baigiu išsikvėpt, bet praeis ir vėl grįš.
dar penki mėnesiai ir eglė vilniuj. pagal visus gražius mūsų norus. taip - mūsų.
aš dar nenoriu augti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą