17

ir gal per mažai rūpi man ta įskaita ir pažymys atestate.
ir kad aš negaliu nurimt negavus vienos žinutės.
ir kad nemiegosiu šiąnakt truputė.
ir kad gersim alų rytojui.
ir kad dzin, jeigu nepasiseks taip, kaip planuoju, bet bent jau norai geri.
ir kad jau saulė šviesti pradeda.

o aš taip negaliu susilaikyt savy, kad nemoku ne tik tau to apsakyt/išdainuot/aprašyt, bet ir gyvent to nemoku. viskas sukasi, pinasi, griūna, statosi atgal. juuuda.

ir aš netekusi prasmės ir nematanti šviesaus taško priešaky. tik mėnulį ir kvailą visų naivumą aplink.