žužžu raa ga n n a nesu

kaip keista ar ne? visas pasaulis yra kūrinys, pilnas kūrinių. ir taip keista, kai matai žmones, visu kūnu atsiduodadnčius gyvenimui, šiek tiek kitokiam nei visų. ir žinokit, man taip pat. noriu, va jau dabar. ir tik nesvarbu, kad įbrisiu į skolas (o gal ir ne) ir kad galbūt (G A L B Ū T) pasiliksiu už kelių tūkstančių kilometrų nuo namų, kiek ilgesniam laikui nei triems metams.

ir PASIEKIAU savo.

toliau kaip viskas suksis negaliu net nuspėti. faktas tik tas, kad baiginėju paaugliška gyvenimą ir vis dar svaičioju apie gražią ateitį. taip ir bus, nes to noriu. o jokie fakin makin breivikai ar pasauliniai sprogdinimai to nesugriaus.
ir na naa na naaa.
***

sunku klausyt kitam kambaryje vykstančių girtų pokalbių apie gimdymus, skyrybas ir antrus vyrus. ir man NAHUI tai yra visiškai neįdomu. ir tikiuos, kad mano trečiam ar penktam vyrui tai irgi nerūpės. na, kas buvo prieš tai. gi DABARTIZMAS. ir jokio makalizmo apie praeitį, FUCK FUTURE.

fotografuosiu, filmuosiu ir užsiiminėsiu romantizmu. neįstosiu, tikiuosi į 27 club. toliau rinksiuos vakarėlius vietoj kambarių tvarkymosi ir pokalbius su draugėmis vietoj knygų skaitymo. nesu buka, tokia nebuvau ir nebūsiu. tuom džiaugiuos ir tai man suteikia didesnę laisvę, negu tiems tingėtojams, kurie kai buvo mažesni/jaunesni neskirdavo laiko knygoms ir svajonėms.

o va dabar turėčiau atrodyti kvailai. kaip per visokius mergaičių-maniakių filmus. kvepia šita nostalgija švente, alumi, cigaretėmis, lietumi ir nemiegu. eehh... buvau tokia truputį ir įsimylėjus, manau. o tarkim, kad jau finished su visu šiuo fun dalyku, nors rūbai primena, damn it.

ir teisinga mano girta frazė - įsimyliu visus, kurie mane užkalbina. toks mano likimas, ha haa ha. LINKSMA!

eisiu pertraukėlės į lauką, nes čia namai tokie išprotėję ir nepaslankūs kartu su manim ir mano mintis. va toks tas ir skirtumas amžiaus. ir aš negeriu su tėvais niekad. ir niekada.

jauni vartoja alkoholį, kad atsipalaiduotų ir pasilinksmintų. seni - hui znaješ, bjauru.

bim bam.

va.
sako, pradėk kolekcionuot, nu tipo bičus. sakau, gerai.

ahj, bet tarkim, kad ne kiekvienam tai, ateičiai iš užuominų gal sugebėsiu atkurt tą šypseną kelintį prisiminimą, o hot.
taigi, o atestatas išsiųstas ir laukiam rezultatų. aš laukiu. greit ir man hot laikai ateis :]]

turiu svajonę vėl.

done

viskas klostosi ir juda savaime. net nereikia kažko ypatingo daryt, kad jaustumeisi gerai.
labai gerai, galvoju, kad nepamiršau kažkaip padaryt Žmogui, kad išvykęs nedingtų, o kaip tik - norėtų susitikt. gal net du kartus.

Ir visko buvo, gaila tik, kad tikriausiai nebebus.
liūdna.

serotonin

su ta sąlyga, kad čia yra mano erdvė, galiu kišt visą šūdą iš savo galvos į blogą.



:ŠŪDAS IŠ MANO GALVOS YRA ČIA:

jausčiausi gerai, bet neišeina. ERZINA, viskas. tik žinai, apsidžiaugiau, kad grįžusi namus radau miegančius, nes kitaip būčiau čia visus praspardžius. blin, eisiu čiuju kavos. nes norisi. o kitaip galva sukasi tik apie dalykus blogus. damn it ;( blin.

-4

jaučiu jau norą rašyti čia.

nors iš to nieko neveikimo ir pastovaus filmų žiūrėjimo, paskutiniu metu pradedu prarasti gebėjimą bendrauti su žmonėmis nuosekliai, nepametant minčių. blogai tas kompiuteris, o ką padarysi sau - nieko.

regis reikalai apie balių užšąlo. ir jau baigiau mokyklą, todėl man visai nesvarbu kaip tas žodis (užšąlo) iš tikrųjų rašosi...
ir va. kai ilgiau pagalvoji, tai darosi liūdna. ne dėl suolų, ne dėl daiktų ar pamokų. tiesiog, kad jau palieki. nebebūsi jau toks kaip ten tie likę.

bet, kitą vertus. prasidės. jau ;oo ir net negaliu patikėti. o tiek žmonių bus ten kartu. ir kad ir kaip jie visi svaigsta apie tą svajo ių šalį, man ji ne. ne namai, o viešbutis, kur truputį pagyvensiu ir grįšiu. juk daug maloniau uždirbtus pinigus investuoti į savo namą, o ne į laikiną būstą, kuriame jausiesi kaip svečias. ir tarkim, kad aš negirdžiu tų žmonių postringavimų apie galimą gyvenimo susižlugdymą, nes aš manau, kad kas nerizikuoja, tam geriau ir nerizikuoti. o maaan taip neina. tai va.

ir visai nesvarbu nesvarbu, kad taip viskas susiklostė. jei reikės, susiklostys atgal.

žinau tai, kad nenoriu užaugt, visai. dar ne, dar truputį per jauna.

-11

nepaisant to, kad susipjausčiau kojas, nusideginau ranką, sukandžiojo uodai, išgėriau alkoholio, išleidau 200lt, vieną kartą valgiau šilto maisto, ištekėjau, radau kuprinėj ne savo rūbų, parsivežiau kažkieno kepurę, žiebtuvėlį, pakabuką, galvos neskaudėjo, pliurpiau apie golfus ir viską, kas aplink rūpėjo.

gal dėl visų šitų nuodėmingesnių dalykų man vertėtų pasirinkt jores, o ne jūres, bet, tarkim, kad tai yra ne esminis dalykas šiame pasaulyje.

ir sudėtinga yra grįžti iš to fakin tūso į real aplinką, nes per tas tris dienas jau pradedi kurti svajones tokias, kurios yra įvykdomos tik ten.

ir gerai.

po tų 80 ir 81%, jaučiuos, kad tvirtai laikaus ant kojų. rezultatai geri, reiškias mokytis irgi jau galėsiu. ten, kur noriu.


žolės nerūkiau, atrodo. rimtesnių santykių taip pat nebuvo, grįžau su batais ir dar truputį su pinigais, vyras brendį pamiršo, o Seržas vestuvių neįkėlė, reiškiasi, aš atsilaikiau ir dar pasilikau dalykų kitiems bliuzams! osom beibi.


BET TAI KAIP TAU BLIUZO NAKTYS!