-4

jaučiu jau norą rašyti čia.

nors iš to nieko neveikimo ir pastovaus filmų žiūrėjimo, paskutiniu metu pradedu prarasti gebėjimą bendrauti su žmonėmis nuosekliai, nepametant minčių. blogai tas kompiuteris, o ką padarysi sau - nieko.

regis reikalai apie balių užšąlo. ir jau baigiau mokyklą, todėl man visai nesvarbu kaip tas žodis (užšąlo) iš tikrųjų rašosi...
ir va. kai ilgiau pagalvoji, tai darosi liūdna. ne dėl suolų, ne dėl daiktų ar pamokų. tiesiog, kad jau palieki. nebebūsi jau toks kaip ten tie likę.

bet, kitą vertus. prasidės. jau ;oo ir net negaliu patikėti. o tiek žmonių bus ten kartu. ir kad ir kaip jie visi svaigsta apie tą svajo ių šalį, man ji ne. ne namai, o viešbutis, kur truputį pagyvensiu ir grįšiu. juk daug maloniau uždirbtus pinigus investuoti į savo namą, o ne į laikiną būstą, kuriame jausiesi kaip svečias. ir tarkim, kad aš negirdžiu tų žmonių postringavimų apie galimą gyvenimo susižlugdymą, nes aš manau, kad kas nerizikuoja, tam geriau ir nerizikuoti. o maaan taip neina. tai va.

ir visai nesvarbu nesvarbu, kad taip viskas susiklostė. jei reikės, susiklostys atgal.

žinau tai, kad nenoriu užaugt, visai. dar ne, dar truputį per jauna.